2018 m. liepos 23–27 d. Lietuvių kalbos institute ir Vilniaus
universiteto Filologijos fakultete vyko IX tarptautinis dialektologijos ir
geolingvistikos kongresas. Gausaus akademinės bendruomenės ir visuomenės
dėmesio sulaukęs mokslo renginys iš kitų iki šiol Lietuvoje vykusių išsiskyrė savo
tematika: pirmą kartą visas kongresas skirtas tik dialektologijos ir
geolingvistikos sritims – sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams
ir problematikai.
IX
tarptautiniame dialektologijos ir geolingvistikos kongrese dalyvių ir
klausytojų sulaukta iš 28 pasaulio šalių (Japonijos, Kinijos, Bangladešo, Kanados, Didžiosios
Britanijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Belgijos, Vokietijos, Austrijos,
Šveicarijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovėnijos,
Slovakijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Rusijos,
Lenkijos, Latvijos, Estijos; taip pat mokslininkų iš Lietuvos
mokslo bei tyrimų institucijų: Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus
universiteto, Šiaulių universiteto, Klaipėdos universiteto, Kazimiero
Simonavičiaus universiteto). Dešimtyje
kongreso sekcijų perskaityti 84 pranešimai. Gausiausiose kaupiamosios ir interpretacinės
metodologijos klausimus dialektologijoje gvildenusiose sekcijose daugiausiai
dėmesio skirta itin aktualiems šių dienų tarmių tyrimams, vykdomiems pasitelkus
modernias kompiuterines programas. Atskiroje sekcijoje ispanų, baskų, slovakų,
olandų, austrų, japonų, kinų, latvių ir lietuvių kalbų patarmės analizuotos, atskaitos
tašku pasirinkus erdvės arba laiko dimensijas. Tarpkalbinei dialektologijai (daugiakalbiam
ir daugiakultūriam variantiškumui) skirtoje sekcijoje aptarti skolinių,
dialektų kontaktų, sociokultūrinių tinklų ir kiti aktualūs tarmėtyros klausimai.
Gausių diskusijų sulaukė ir perceptyviosios dialektologijos kiekybines ir
kokybines perspektyvas analizavę pranešimai. Kongrese atskiros sekcijos skirtos
pastaraisiais metais itin aktualiems dialektų vertės ir savivertės bei tarminio
kūrybiškumo ir raštingumo XXI a. aspektams. Greta novatoriškus ir
tarpdalykinius tyrimus reprezentavusių pranešimų kongrese vietą rado bei
susidomėjimo sulaukė ir teorinei dialektologijai (tarmės (de)konstrukcijai ir
(de)konceptualizacijai) skirta sekcija. Atskiroje sekcijoje plačiai aptarti tarminiai
šaltiniai: lietuvių, estų, japonų, nyderlandų, ispanų, kroatų, rumunų tarmių žodynai,
atlasai, korpusai. Kolegos iš Nyderlandų ir Japonijos inicijavo sekciją, supažindinusią
kongreso dalyvius su nyderlandų ir japonų dialektologijos mokyklų sąsajomis.
Galimybė vienoje vietoje konstruktyviai
dirbti skirtingų kartų ir šalių dialektologijos bei geolingvistikos sričių mokslininkams,
besidomintiems įvairiais tarmėtyros aspektais, suteikė tyrėjams puikią progą
pasidalyti moksline patirtimi, pagilinti specifinės tarmėtyros žinias,
apsikeisti skirtingais tarmių tyrimams taikomais metodais, susipažinti su
naujausiais ir aktualiausiais pasaulio dialektologų ir geolingvistų tyrimais.
IX tarptautinis dialektologijos ir
geolingvistikos kongresas ypač pasitarnavo dialektologijos ir geolingvistikos
tyrimų plėtrai ir sklaidai Lietuvos bei tarptautinėje akademinėje bendruomenėje.
Lietuvos tyrėjai (jų kongrese dalyvavo 21) turėjo išskirtinę galimybę itin
gausiai mokslininkų auditorijai pristatyti daugialypius lietuvių kalbos tarmių
tyrimus. Darbas kongrese parodė, jog Lietuvos tarmėtyros specialistų taikomi
metodai ir atliekami tyrimai puikiai įsilieja į tarptautinį kontekstą, yra
aktualūs ir novatoriški (tarptautinės transkripcijos (angl. IPA) pritaikymas
lietuvių kalbos tarmių tekstams užrašyti, dialektometrijos metodo taikymas
kiekybiniams tarmių tyrimams, perceptyvioji dialektologija ir kt.). Aktualios
tyrimų kryptys atveria plačias bendradarbiavimo su užsienio tyrėjais galimybes.
IX tarptautinio dialektologijos ir
geolingvistikos kongreso kviestinių dalyvių kelionės išlaidas finansavo
Lietuvos mokslo taryba. Kongreso moksliniam komitetui vadovavo akademikė
profesorė Grasilda Blažienė. X tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos
kongresas 2021 m. vyks Rumunijos sostinėje Bukarešte.
Informaciją parengė Daiva
Kardelytė-Grinevičienė
****
Tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos asociacijos (SIDG, http://www.geo-linguistics.org) inicijuota Dialektologijos ir geolingvistikos kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Budapešte (Vengrija) buvo surengtas pirmasis kongresas. Iki šiol kas treji metai kongresai organizuojami skirtingose SIDG šalyse narėse (1997 m. jis vyko Amsterdame (Nyderlandai), 2000 m. – Liubline (Lenkija), 2003 m. – Rygoje (Latvija), 2006 m. – Bragoje (Portugalija), 2009 m. – Maribore (Slovėnija), 2012 m. Vienoje (Austrija), o 2015 m. – Famagustoje (Šiaurės Kipro Turkų Respublika)). Šių kongresų tikslas yra skatinti tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos institucijų ir tyrėjų bendradarbiavimą, suteikiant galimybę skirtingų pasaulio šalių mokslininkams pasidalyti turima patirtimi, pristatyti tradiciniais ir naujais metodais paremtus dialektologijos ir geolingvistikos tyrimus, diskutuoti aktualiomis dialektologijos ir geolingvistikos temomis.
2018 m. liepos 23–27 d. Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Šiaulių universitetas ir Vilniaus universitetas maloniai kviečia dalyvauti IX TARPTAUTINIAME DIALEKTOLOGIJOS IR GEOLINGVISTIKOS KONGRESE, kuris vyks Vilniuje, Lietuvoje. Nuoširdžiai tikimės, kad šis kongresas gausią akademinę bendruomenę sutelks produktyviam darbui ir diskusijoms.
© Vytauto Kardelio nuotrauka